Obstrukcinė miego apnėja
Obstrukcinė miego apnėja – tai lėtinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais kvėpavimo
sustojimais miegant, kurie atsiranda dalinai ar visiškai susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo
takams. To pasekmė – epizodinis deguonies trūkumas bei miego stadijų sutrikimas. Tada
dažnai prabundama nakties metu net to nesuprantant – miegas ilgainiui tampa nekokybiškas.
Sergantys šia liga asmenys dažnai po miego jaučiasi nepailsėję, juos vargina mieguistumas
dienos metu, o visa tai vienareikšmiškai trukdo kasdienei veiklai. Negydant obstrukcinės
miego apnėjos didėja sergamumas arterine hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais, cukriniu
diabetu, taip pat didėja staigios mirties rizika dėl širdies infarkto, vargina psichologinės bei
seksualinės problemos.
Obstrukcinė miego apnėja diagnozuojama pacientams pildant tikslinių klausimų
anketą bei atliekant specializuotą miego tyrimą – polisomnografiją, tai pagrindinis tyrimas.
Šis tyrimas atliekamas specialiai tam pritaikytoje miego laboratorijoje. Taip pat diagnozės
patikslinimui tikslinga atlikti tokius papildomus tyrimus kaip viršutinių kvėpavimo takų
endoskopija ir galvos/kaklo kompiuterinę tomografiją. Be burnos, veido ir žandikaulių
chirurgo konsultacijos, taip pat reikalingos ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo, gydytojo
neurologo bei gydytojo pulmonologo konsultacijos, retesniais atvejais gydytojo dietologo ar
abdominalinės chirurgijos gydytojo. Obstrukcinės miego apnėjos gydymas yra skirstomas į
konservatyvų (nechirurginį) bei chirurginį. Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo atliktų
tyrimų rezultatų, paciento pasirinkimo.
Ortognatinė chirurgija gali būti taikoma obstrukcinės miego apnėjos gydymui
viršutinį ir apatinį žandikaulius (kaulinį skeletą) paslenkant į priekį ir taip praplečiant bei
atlaisvinant kvėpavimo takus. Šios gydymo metodikos efektyvumas svyruoja nuo 86 iki 95
%. Taip pat, remiantis atliktais tyrimais, 93% pacientų po šios operacijos išreiškė padidėjusį
aktyvumą kasdieninėje veikloje, pagerėjusį socialinį gyvenimą, libido. 83% apklaustųjų
sumažėjo arba išvis išnyko knarkimas, 94 % sumažėjo naktinių kvėpavimo susutojimų
skaičius, 96% sumažėjo teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatų naudojimas, 89 %
apibūdino šią gydymo metodiką kaip pasiteisinusią, 95 % rekomenduotų šį gydymą kitiems.