Dantų implantacija – tai iškritusių ar pašalintų dantų rekonstrukcija, įsriegiant į žandikaulio kaulą dantų implantą. Tai neįkainojama galimybė žmogui turėti tvirtus ir į natūralius dantis panašius dantų pakaitalus.
Implantologija yra vienas iš šiuolaikinių metodų, įgalinančių trūkstamo ar pašalintino danties problemą išspręsti efektyviai ir patikimai. Nors baigus gydymą implantas tolesniame paciento gyvenime leidžia beveik pamiršti apie kadaise patirtą problemą ir nereikalauja ypatingos priežiūros, pats implantavimo procesas gali būti tiek sąlyginai paprastas, tiek ir sudėtingas, kuomet gydymas užtrunka ilgą laiko tarpą, pradedant kaulo priauginimo, sinuso pakėlimo procedūromis ir baigiant protezavimu.
Ką reikia daryti, netekus dantų ar prieš šalinant dantį (-is):
- Pirminė konsultacija: pirmiausia rekomenduojama užsiregistruoti pirminei konsultacijai pas burnos chirurgą;
- Gydymo plano pristatymas: jei pirminės konsultacijos metu paaiškėja, kad situacija yra sudėtingesnė ir reikalinga gilesnė analizė, pacientas užregistruojamas gydymo plano pristatymui;
- Radiologinis ištyrimas: pacientams, kurie kreipiasi dėl implantacijos ar sudėtingo danties pašalinimo, būtinas radiologinis ištyrimas.
Implantavimo pradžia
Profesionali burnos higiena („akmenų nuvalymas“) – tai visa ko pradžia. Bet koks planuojamas gydymas turi būti atliekamas po šio etapo. Dirbti reikia švarioje burnoje. Kad ir kaip būtų gaila, gydymas dažniausiai pradedamas nuo burnos „išvalymo“ nuo blogos prognozės dantų, t.y. tokių dantų, kurių tikimybė išlikti penkerius metus yra artima nuliui. Kodėl juos reikia šalinti, o negalima palikti tarnauti dar kelis metus? Didžiausias argumentas yra finansai. Jei bus palikta blogos prognozės dantų ir aplink juos restauruoti nuosavi dantys ar implantuoti dirbtiniai ir suprotezuoti, gydymo planas bus įvykdytas, tačiau po kelių metų netekus blogos prognozės dantų, kils klausimas – o ką daryti dabar, kuomet visur jau stovi implantai ir nauji protezai, šalia jų kaip ir nebekyla ranka vėl operuoti, o prarastus blogos prognozės dantis reikia pakeisti naujais. Tuomet yra du pasirinkimai – į jų vietą dėti dantų implantus, o tai nėra pats geriausias variantas, kadangi jų vietoje gali nebūti pakankamas kiekis kaulo, vadinasi, mes nebegalime rinktis; arba antra, implantų nedėti, bet trūkstamus dantis atstatyti tiltais, tokiu atveju reikėtų nupjauti neseniai pagamintus protezus nuo šalia esančių dantų ar implantų ir gaminti naujus – didesnius, apimančius ir ką tik ištrauktų dantų sritis. Bet kuriuo atveju pacientas pralošia finansiškai, nes vienu atveju, turi sumokėti už papildomą implantą ir protezavimą, antru atveju jis praranda neseniai pagamintus protezus ir moka už naujus iš naujo. Dėl šios priežasties, siūlome išvalyti burną nuo blogos prognozės dantų jau gydymo pradžioje, arba jeigu jie paliekami burnoje, tai tik laikino protezavimo ar laikino išimamo protezo fiksavimo tikslais.
Laikinas protezavimas – pašalinus blogos prognozės dantis, pacientai turi grįžti į socialinį gyvenimą. Kad tai įvyktų, būtina suteikti galimybę kramtyti ir šypsotis. Tuo tikslu pagaminami laikini protezai, kurie gali būti neišimami (tiltai) arba išimami (dalinės ar pilnos plokštelės). Protezai dėvimi apie 2-3 mėnesius, kol pilnai užgyja žandikauliai po dantų pašalinimo.
Dantų implantai
Pati implantacija yra nesudėtinga ir neskausminga procedūra, nesvarbu kiek: vienas ar keturiolika implantų būtų sriegiama vienu metu. Operacija atliekama atlikus vietinį nuskausminimą ir trunka maždaug 10 minučių vienam implantui. Jei reikia atlikti kaulo priauginimą, operacija pailgėja keletu minučių. Dantenose padaromas pjūvis, jos atidengiamos nuo kaulo, kaule išgręžiama reikiamo diametro ir gylio ertmė, į ją įsriegiamas implantas, jei reikia, šalia jo pridedama kaulo ir implantas užsiuvamas aklinai, arba ant implanto užsukama gijimo galvutė ir dantenos apie jį tik apsiuvamos. Implanto prigijimo laukiama apie 3-4 mėnesius. Pacientas visą tą laikotarpį nieko nejaučia, tai rodo, kad jokios problemos nėra.
Apie 99,4% implantų mūsų praktikoje prigijo iš pirmo karto. Šeši implantai iš tūkstančio neprigyja dėl įvairių priežasčių: chirurginio darbo klaida, paciento kaulo ypatumai, sisteminės ligos. Neprigijęs implantas išimamas ir palaukus keletą mėnesių, į tą pačią vietą arba šalia įsriegiamas naujas implantas. Žinoma, papildoma operacija ir implantas pacientui nieko nekainuoja.
Implantacija ir kaulo rekonstrukcija
Po dantų pašalinimo apgijus žandikauliams, įvertinamas jų ataugų plotis, t.y. ar jis yra pakankamas, kad galima būtų implantuoti. Daugeliu atvejų, kai dantys buvo pašalinti neseniai, žandikaulių ataugos nespėja sunykti ir po kelių mėnesių galima nesunkiai implantuoti. Praėjus ilgesniam laiko tarpui, ataugos aptirpsta, pasidaro smailos. Tokiu atveju implantacija tampa sudėtingesnė. Čia reikia pasirinkti tarp dviejų galimų metodų:
- Kaulo transplantacija iš kitos žandikaulio vietos – tais atvejais, kuomet žandikaulis yra tiek plonas, kad įsriegus implantą, jis praktiškai visas būtų apsinuoginęs.
- Arba implantacija su vienmomentiniu kaulo priauginimu – tais atvejais, kuomet žandikaulis yra susiaurėjęs, tačiau galima įsriegti implantą ir jo apsinuoginusį kaklelį pridengti nedideliu kiekiu kaulinio audinio.
Jei pasirenkama kaulo transplantacija, dažniausiai jis imamas iš apatinio žandikaulio šakos, prieinant prie jo iš burnos pusės. Persodinus kaulą, reikia palaukti apie keturis mėnesius, kol jis prigyja ir tuomet jau galima implantuoti.
Implantavimas ir sinuso pakėlimo operacija
Tais atvejais, kai viršutinio žandikaulio sinusai yra nusileidę ir likutinis kaulo aukštis yra < 4 mm, atliekama ši operacija ir jos metu į sinusų dugną pridedama dirbtinio kaulo pakaitalo. Po šios operacijos laukiama 6 mėnesius, tuomet implantuojama. Ši operacija gali būti derinama su kaulo transplantacija ar su implantacija, jei likutinis kaulo aukštis iki sinuso yra 4-8 mm.
Implantacija ir dantenų arba prieangio plastika
Tam tikrais atvejais, kuomet buvo priauginta nemažai kaulo, arba tais atvejais, kai kaulas ilgą laiką buvo sunykęs, būdingas kokybiškų fiksuotų dantenų trūkumas. Implantą ir ataugintą kaulą tokiais atvejais dengia paslanki žando gleivinė, kuri nėra kokybiška, nei tinkama būti šalia implanto kaklelio dėl savo paslankumo. Dantenų arba prieangio plastikos tikslas – sukurti aplink implantų kaklelius stabilią gleivinę – žando gleivinė įpjaunama, atsluoksniuojama ir paslenkama gilyn, šalia implanto paliekama nuoga žaizda ir netrukus toje vietoje susidaro nepaslanki gleivinė. Tai garantuoja implanto ilgaamžiškumą.
Gijimo galvučių pritvirtinimas po implantavimo
Praėjus 3-4 mėnesiams po implanto įsriegimo, atliekama kontrolinė radiograma, ir jei kaule nematoma netikėtų kaulo destrukcijos židinių šalia implanto, jis atidengiamas ir protezuojamas. Atlikus vietinį nuskausminimą, dantenose virš implanto atliekamas nedidelis pjūvis, dantenos praskiriamos, surandamas implantas ir nuo jo nusukus dengiamąjį varžtelį, užsukama gijimo galvutė, aplink kurią sugula praskirtos dantenos. Ši procedūra trunka apie 1-2 minutes.
Protezavimas po dantų implantavimo
Krūminių dantų srityse galima iš karto gaminti nuolatinius protezus. Tiksliai pamatavus juos burnoje, jie užcementuojami arba prisukami sraigtais. Priekinių dantų sričiai estetikos tikslais pradžioje pagaminamas laikinas plastmasinis dantis ar dantys, kad aplink juos nusistovėtų dantenų kontūras, o tik tada jie keičiami keramikos protezais. Priešingu atveju būtų labai sunku atspėti, kokiame aukštyje nusistovės dantenos po protezavimo. Po protezavimo pacientas turi lankytis pas burnos higienistą kas keturis mėnesius. Tai yra ypač svarbu pirmaisiais metais, kad būtų užkirstas kelias ankstyvai problemai ar uždegimo prie implanto atsiradimui.