Ko, gero, sunkiausia buvo pasiryžti ortognatinei žandikaulio operacijai ir, žinoma, pati operacija. Kita vertus, iškart po operacijos, kai viskas pavyko puikiai, jau žinojau, kad visa tai išties yra laikina, o rezultatu galėsiu džiaugtis visą likusį savo gyvenimą.
Dominykai, kaip kasdienybėje pasireiškė Jūsų problema dėl žandikaulio? Kokį diskomfortą jautėte?
Kadangi nelabai žinojau apie šią sritį ir kaip tiksliai turėtų atrodyti taisyklingas žandikaulis, labai didelio diskomforto nejaučiau. Kita vertus, visada jaučiau, kad viršutiniai ir apatiniai dantys gražiai „nesulipdavo“ nusišypsojus.
Susidūrę su panašiomis problemomis pacientai dažnai sugalvoja įvairių būdų, kaip užmaskuoti turimą problemą, ypač pozuojant nuotraukoms. Ar Jums kada nors teko imtis „gudrybių“?
Būtent dėl netaisyklingo žandikaulio matydavau, kad šypsena nuotraukose gaunasi nenatūrali ir visiškai neestetiška. Todėl vengdavau fotografuotis, o jei jau nepavykdavo išvengti kadro, stengdavausi, kad veidas matytųsi iš priekio, jokiu būdu ne šonu.
O kaip sužinojote apie problemos sprendimą – ortognatinį gydymo metodą?
Tiesą pasakius, iki operacijos apie netaisyklingą sąkandį ir žandikaulių padėtį žinojau labai minimaliai. Mano aplinkoje žmonių su šiomis problemomis buvo nedaug, todėl poreikio domėtis ir kaip nors tvarkyti šią problemą nebuvo. Pasirinkti šį gydymo metodą ir apskritai gauti daugiau informacijos, pasikonsultuoti paskatino mano ortodontė Ilona Tercijonaitė. Galiausiai nusprendžiau paieškoti informacijos internete bei pasikonsultuoti su Simonu Grybausku.
Ar svarstėte ir kitas gydymo alternatyvas?
Buvo pasiūlytos kelios alternatyvos, tačiau specialistai man nieko negarantavo, todėl pasiklioviau Simonu Grybausku ir jo komanda, o visas kitas alternatyvas iš karto atmečiau.
Ar buvo sudėtinga pasiryžti? Kas Jums padėjo apsispręsti?
Prieš pasiryžtant šiai operacijai ir gydymui daug domėjausi internete, skaičiau žmonių, susidūrusių su šia problema, patirtis. Visų jų nuomonė buvo beveik vienoda – verta gydytis. Artimieji ir draugai visai nedaug žinojo apie tokias problemas, tačiau palaikė mano pasirinkimą. Dažniausiai papasakojus apie mano netaisyklingo sąkandžio problemą bei blogą žandikaulių padėtį visi pirmiausia nustebdavo. Paskui, sužinoję šiek tiek daugiau, suprasdavo, jog iš tikrųjų tokios problemos egzistuoja ir jas galima gydyti, todėl vienbalsiai palaikė.
Ką prisimenate apie gydymo procesą?
Gydymo procesas, sakyčiau, buvo ilgas ir tikrai buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti. Tokiais atvejais puiki Simono Grybausko komanda ir jos malonus bendravimas, visokeriopas palaikymas, paskatinimas ir pasakojimai, kad viskas yra laikina, vėl įkvėpdavo toliau gydytis bei užbaigti visa, kas buvo suplanuota. Ko, gero, sunkiausia buvo pasiryžti operacijai ir, žinoma, pati operacija. Kita vertus, iškart po operacijos, kai viskas pavyko puikiai, jau žinojau, kad visa tai išties yra laikina, o rezultatu galėsiu džiaugtis visą likusį savo gyvenimą.
Kas Jums atrodo svarbiausia gydymo eigoje?
Mano nuomone, svarbiausia prieš pasirenkant ortognatinį gydymą yra informacijos prieinamumas bei pasitikėjimas savo gydytojais. Žinoma, būtinas ir artimųjų palaikymas. Mano „likimo broliams“ norėčiau palinkėti, jog nebijotų drąsiai visko klausinėti, domėtis bei visada prisiminti, kad visas diskomfortas, patirtas gydymo metu, yra laikinas, o rezultatai bus neabejotinai geri ir džiuginantys.
Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas po gydymo?
Po operacijos ir viso gydymo laikotarpio mano gyvenimas tikrai pasikeitė. Svarbiausias dalykas, kuris atsirado – pasitikėjimas savimi. Labai išryškėjo mano veido bruožai ir tai pastebiu ne tik aš, bet ir aplinkiniai. Nesutikau nė vieno savo draugo ar giminaičio, kuris pasakytų, jog dabar po gydymo atrodau taip pat. Visiems atrodau pasikeitęs, išgražėjęs.
Jeigu galėtume atsukti laiką atgal, jau žinodamas ir patyręs tai ir tiek, kaip dabar, ar pasirinktumėte ortognatinį gydymą dar kartą?
Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, nieko nekeisčiau, drąsiai rinkčiausi šį gydymą. Pakeisčiau tik vieną dalyką: kreipčiausi į Simoną ankščiau, nebūčiau tiek laukęs.